Jei jūsų draugai ir klasiokai ramia sąžine ir su dideliu pasitikėjimu kalbėjimo įskaitai ruošiasi tiesiog ieškodami profesionalių rašytojų, galinčių paruošti jiems kalbą, tai dar nebūtinai yra geriausias kelias. Juolab kad tai ir kainuoja. Visada įmanomas ir toks variantas, kai kalbejimo temos 2017 parašomos jūsų pačių rankomis, jūsų smegenų ir žinių pagalba. Sutaupant nemažai pinigų. Ar tikrai gerokai prasčiau nei profesionalų? Gali būti visaip. Bet tikrai nebūtinai.
Tad kaip gi pasirašyti kalbėjimą pačiam? Viskas prasideda nuo išsiaiškinimo, kas tai yra ir ko iš jūsų tikisi. Paskaitykite įskaitos vertinimo reikalavimus. Pamąstykite apie kiekvieną vertinimo punktą. Pagalvokite, ko vertimo komisija tikėsis iš jūsų. Perskaitykite bent kelias kitų rašytas ir, geriausia, jau atsiskaitytas kalbas. Išanalizuokite jų struktūrą ir pabandykite patys ją perleisti per vertinimo kriterijų prizmę. Atraskite, kur yra argumentai, kur pristatoma mintis, kur daroma išvada. Kur yra oponavimas, o kur pateikiama savo nuomonė. Tokie pasinagrinėjimai skirtingų kalbų per vertinimo kriterijų prizmę leis kuo geriausiai perprasti, ko iš jūsų nori.
Tikėtina, jog kitų aprašytos kalbėjimo potemės jums ims atrodyti gerokai netobulos. Pastebėsite nedideles klaidas. Žinosite, kaip jas reikėtų pakeisti, kad būtų geriau. Ir labai greitai suprasite, jog kalbėjimo įskaita yra be galo paprastas, įdomus ir net žaismingas dalykas. Svarbiausia, būsite pasitikintis savimi – puikiai matysite, kaip po kiekvieno jūsų ištarto sakinio vertintojai dedasi pliusą ties konkrečiu kriterijumi. Jūs netgi žinosite tą iš anksto. Kalbėjimo potemes 2017 kris po jūsų kojomis. Gal net pats imsite rašyti kitiems ir vietoj to, kad išleistumėte tam pinigus, juos užsidirbsite.
Grįžtant prie pačios kalbos struktūros. Kaip jau minėta, viskas puikiai aprašyta tiek įskaitos reikalavimuose, tiek konkrečiai pasižiūrėjus vertinimo kriterijus. Turite aiškiai pristatyti temą. Pateikti jos problemą. Tuomet dėstyme panagrinėjate savo turimą temą pateikdami pavyzdžius ir argumentus. Geriausia, jei sugebate pateikti ir kažką iš oponavimo pusės. Savo ir kitų nuomonę visada turite pagrįsti kokiais nors argumentais. Paskutinėje kalbos dalyje belieka pateikti kokias nors išvadas. Jos būtinai turi būti susijusios su prieš tai paminėtais argumentais, taip pat su pradžioje išsikelta problema. Viena dažnų klaidų yra kuomet vietoj išvadų pateikiamas dar vienas argumentas ar pavyzdys. Išvados, arba jūsų kalbos pabaiga, turi sietis su jos pradžia. Viskas tikrai paprasta.
